- žlėja
- žlėjà sf. (4) K, Š, Rtr, DŽ, FrnW; L, ŠT422 1. N, K, NdŽ, KŽ, LKAI183(Vdk, Trg) temimo ir aušimo laikas, apytamsa: Žlėjìkė LKAI183(Klm). 2. CI5, KI276, KII389, LsB312, Š, Rtr, BŽ549, OGLI262,279, Vvr, NmŽ, Žgč, Up, Šmk vakaro prieblanda, prietema: Vakaro žlėjà DŽ, NdŽ. Vakarinė žlėjà KI5. Pietuose kaip žlėjoje CI456. Žlėjà – nei šviesi, nei tamsi, tik aptemusi Plšk. Žlėjà – jau saulikė nusileidus Trg. Jau žlėjà atsirado, temsta jau Vyž. Mės būdavom žlėjõ[je]. Tyčia nedegdavom šviesą Rg. Žlėjõ[je] nerašyk – akims nesveika yra Pj. Nuvažiavau dar žlėjà Vdk. Žlėjõ[je] parvažiavo Jrb. Grįžau dar su žlėjà Trg. Žlėjà, elektrą uždek DūnŽ. Vakar žlėjà parejau Erž. Aš dar vaikas būdamas ir tarp lietuvininkų gyvendamas gana daug sykių esmi girdėjęs … „žlėja, apyžlėja“ Kel1864,174. Žlėjos tamsioj tylomis sekioji PK93. Ant medžioklės iš netyčių prietelis prietelį nakties žlėjoj nušovęs patriko LC1889,28. | Mėnesienos žlėjoj prie durių tyloms priėjęs virvę nusitvėręs laukė Kel1862,88. 3. aušimo metas, apyaušris: Išėjo žuvaut pro žlė̃ją Krn. Žlėjẽlė NdŽ. Atsikėlėm, dar nebuvo žlėjos Lnkv. Prabrėkštant, praauštant, anksti žlėjoj CII428. Ant rytų krašto dar nei žlėjos nesirandas Ns1847,2. Vos švintančioj žlėjoj nardė į visas puses žmonių figūros rš. 4. M, KŽ kruša, šlapdriba.
Dictionary of the Lithuanian Language.